kalba literatūra istorija
A Ą B C Č D E Ę Ė F G H I Į Y J K L M N O P R S Š T U Ų Ū V Z Ž
 
400
1500
1600
1750
1822
1904
1988
ANTIKA
VIDURAMŽIAI
RENESANSAS
BAROKAS
APŠVIETA
ROMANTIZMAS IR REALIZMAS
XX A. LITERATŪRA
ŠIUOLAIKINĖ LITERATŪRA
LIETUVOS PROISTORĖ
 
LIETUVOS DIDVALSTYBĖS KŪRIMASIS
LDK CHRISTIANIZACIJA
LDK BAJORŲ RESPUBLIKA
LDK ABIEJŲ TAUTŲ RESPUBLIKOJE
ATR REFORMOS. VALSTYBĖS SUNAIKINIMAS
LIETUVA RUSIJOS IMPERIJOJE
MODERNIOJI LIETUVOS RESPUBLIKA
OKUPUOTA LIETUVA. SOVIETIZACIJA
ŠIUOLAIKINĖ LIETUVOS VALSTYBĖ
 
1009
1240
1387
1529
1569
1773
1795
1918
1940
1990

Istorija

Istorija > Valstybės ir visuomenės reformos. ATR sunaikinimas

Fiziokratų mintis Lietuvoje


XVIII a. antroje pusėje Lietuvos ir Lenkijos valstybėse, greta politinių ir socialinių visuomenės reformų būta mėginimų pakeisti ir ūkinės sistemos veikimo mechanizmą. Baudžiavinė Respublikos ūkio sistema, buvusi porą šimtmečių patikimu žemyno aruodu, dėl Europos ekonominio pakilimo ėmė prarasti konkurentabilumo galią. Labiausiai kitų valstybių dėmesį skatino Respublikos valstiečių padėtis, kuri buvo apibūdinama aiškiai – „valstiečių pragaras“ (
infernus rusticorum). „Lietuvoje žemdirbys belaisvių klasei prilygintas“, tokia buvo europiečių nuomonė.
Kita vertus, naujų valstybinio ūkio valdymo svertų paieškas skatino ir individo vertės bei jo prigimtinių teisių sampratą, kurią į Lenkijos ir Lietuvos kultūrinius plotus atplukdė bendras Apšvietos idėjų srautas. Bandymai per įvairius literatūrinius konkursus ir seimo debatus svarstyti valstiečių socialinį statusą, jų išsilavinimo lygį bei santykio su asmens laisve ir žemės nuosavybe problemą bylojo pasikeitusį bajorijos ekonominių diskusijų pobūdį . Imtis kai kurių aiškiai apibrėžtų veiksmų ne vieną Lietuvos ir Lenkijos didiką paskatino fiziokratinė valstybės valdymo teorija.
Fiziokratizmas buvo pirmoji politinės ekonomijos istorijoje savarankiška išbaigta teorinė sistema. Idėjinės kilmės ir pagrindinių formuluočių požiūriu jį būtų galima apibrėžti kaip „specifinį prancūzišką fenomeną“. Ši teorija kilo kaip atsakas į idėjiškai išsekusią merkantilizmo finansinę doktriną, kuri „vaizdavosi valstybę tarytum kokį turtingą Amsterdamo pirklį“. Pirmasis nuplėšęs „merkantilizmo piniginį šydą“, buvo François Quesnay. Jis 1758 m. ir 1760 m. išleido du pagrindinius veikalus –
Tableau oeconomique ir Maximes generales du gouvernement economique d‘un royaume agricole. Tiedu visuomenės cirkuliacijos problemas gvildenantys veikalai tapo fiziokratų ideologine šerdimi.
Suskirstęs visuomenę į tris klases – žemdirbius, žemių savininkus ir pramonininkus bei pirklius – savo veikaluose, ypač
Tableau oeconomique, Quesnay pagrindė „antrinio ūkio sterilumo“ doktriną, t. y. miestiečių klasės ūkinį bergždumą. Tableau oeconomique autorius tikėjosi, jog jo teorija paskatins atgimti žemės ūkį. Viskas, kas nenaudinga žemdirbystei, kenkia valstybei ir tautai, viskas, kas padeda žemdirbystei, atneša naudą valstybei ir tautai, teigė Quesnay. Taip jis teoriškai pagrindė „žemdirbystės karalijos“ (royaume agricole) sukūrimo ir funkcionavimo principus. Kiek vėliau Quesnay mokslo adeptai tokioje idealioje agrarinėje erdvėje „apgyvendimo“ socialiai laisvą ir politiškai globojamą individą. Jo gyvenimo ir veikimo tikslas, kurio siekimą turėjo garantuoti valstybė, buvo suvestas į formulę liberté, proprieté, sureté (laisvė, nuosavybė, saugumas).
Ši doktrina hierarchizuotoje agrarinėje ir katalikiškoje Respublikos visuomenėje reprezentavo visą fiziokratų sąjūdį. Be to, Lietuvos ir Lenkijos didikai su Quesnay mokslu susipažino ne tiesiogiai bendraudami su
Tableau oeconomique autoriumi, kuris paskutiniais gyvenimo metais pasitraukė į „mirtinos tylos zoną“ ir užsiiminėjo rato kvadratūros skaičiavimais, bet iš markizo Victoro Riqueti de Mirabeau rankų.
Šis markizas buvo bene aktyviausias fiziokratinių idėjų propaguotojas. Quesnay „ekonominę lentelę“ jis netgi pavadino trečiuoju didžiausiu, greta rašto ir pinigų, išradimu nuo pasaulio sutvėrimo. Mirabeau fiziokratinis įkarštis buvo įgavęs religinį atspalvį – jis atkakliai siūlė prikalti
Tableau oeconomique prie visų mokymo įstaigų, rotušių ir zakristijų. Markizas itin pagarsėjo dviem pagrindiniais savo veikalais: 1756 m. išėjusiu L’Ami des Hommes ir 1763 m. Philosophie rurale. Dėl šių darbų Prancūzijos visuomenėje jis buvo žymiai populiaresnis nei fiziokratų mokyklos patriarchas. Iš markizo de Mirabeau kūrybinio arsenalo savo ekonominių programų kūrimui bei realizavimui idėjų sėmėsi ne vienas Lietuvos ir Lenkijos didikas. Antai Vilniaus vyskupas Ignotas Jokūbas Masalskis asmeninėje bibliotekoje turėjo vieną iš gausybės de Mirabeau ekonominių traktatų – Systeme de la nature. Be to, Paryžiuje užsimezgusią pažintį jie pratęsė laiškais.
Lietuviškoji fiziokratizmo teorijos recepcija sietina su XVII–XVIII a. sandūroje Anglijos Norfolko grafystėje kilusia „naujosios žemdirbystės“ banga. Jos pradininkas lordas Charles Townshendas (1674–1738) ėmė propaguoti iki tol neaugintas žemės ūkio kultūras, pirmiausia ropę. Jo sukurtoji Norfolko žemdirbystės sistema buvo paremta empiriniais stebėjimais pagrįsta ūkine praktika ir eksperimentais. Patys anglai „naujosios žemdirbystės“ buvo išmokę iš olandų. Visur: salonuose ir draugijose – buvo diskutuojama apie sėjomainą, bulves, dobilus ar merinosų veislės avis. Kitaip tariant, visą Europą nuo Lisabonos iki Sankt Peterburgo buvo apėmusi „žemės ūkio revoliucija“.
Ji neaplenkė ir Lietuvos. Ūkinės reformos sietinos su Antano Tyzenhauzo asmenybe. Jis 1765 m. buvo paskirtas Lietuvos rūmų iždininku, Gardino seniūnu ir keturių LDK (Šiaulių, Alytaus–Gardino, Brastos–Kobrino ir Mogiliavo) karališkųjų ekonomijų valdytoju. Ekonomijose ėmėsi radikalių pertvarkymų: steigė palivarkus, vietoj činšo reikalavo 2 dienų lažo per savaitę. Tyzenhauzo veikla gerokai padidino karaliaus pajamas (1765 m. – 900 tūkst. auksinų, o 1767 m. – jau daugiau nei 1,5 mln. auksinų). Ši baudžiavos stiprinimo akcija buvo siejama su ūkininkavimo permainomis. Buvo pradėta naujai rūšiuoti žemę – matuoti ją margais, įvertinant kokybę. Ekonomijose buvo melioruojami laukai, tiesiami keliai, auginamos naujos (olandų) galvijų veislės. Tyzenhauzas siuntė jaunimą mokytis agronomijos į Angliją, įkūrė matininkų, buhalterių, statybininkų, veterinarų mokyklas Gardine. Jis įsteigė tekstilės, popieriaus, galanterijos, ginklų, vežimų manufaktūras Gardino ekonomijoje. Vis dėlto Tyzenhauzo reformos buvo vienas svarbiausių XVIII a. pab. Lietuvos gyvenimo reiškinių. Galėtume teigti, kad dėl Tyzenhauzo reformų XVIII a. Lietuvos ūkis pavijo Vakarus. Tačiau viena aplinkybė neleidžia taip teigti: Gardino manufaktūros buvo paremtos baudžiaviniu darbu. Tyzenhauzo pastangos didinti valstybės pajamas sutapo su permainomis kitose srityse ir gal net jas skatino, tačiau ką bendra gali turėti baudžiava su Apšvieta? Juk 1769 m. Tyzenhauzo reformoms pasipriešino daugiausia su Ryga prekiavę Šiaulių ekonomijos valstiečiai.

Apšvietos žingsniais Lietuvos ūkyje reikia laikyti valstiečių atleidimo iš baudžiavos, suteikiant jiems asmeninę laisvę, atvejus. Ryškiausias iš jų – Pauliaus Ksavero Bžostovskio įkurta Paulavos respublika. 1769 m. Bžostovskis paskelbė savo dvaro Merkinėje (netoli Turgelių, apie 30 km į pietus nuo Vilniaus) valstiečiams nuostatus, pagal kuriuos visus (apie 90 valstiečių ūkių su 800 gyventojų) paleido į laisvę, žemę perdavė paveldimam naudojimui; pamažu likvidavo dvaro arimus (galutinai – 1786 m.), lažą pakeitė činšu, diegė pažangią agrotechniką, valstiečiams leido nevaržomai pardavinėti savo gaminius, verstis prekyba ir amatais.
Nors ūkis, kuriame dvaro arimai už piniginę duoklę išdalyti valstiečiams, Vakarų Europai buvo žinomas jau XIV–XV a., tačiau dėl antibaudžiavinio pobūdžio Bžostovskio dvaras laikytinas svarbia Apšvietos apraiška. Dvaro įstatus 1791 m. patvirtino Ketverių metų seimas, tuo parodydęs savo pritarimą tokiam „eksperimentui“, kuriuo buvo bandoma diegti respublikonišką gyvenseną. Tuo metu buvo sakoma, kad valstybėje yra trys respublikos: Lenkijos, Lietuvos ir Paulavos. Ši nuomonė rodė, kokią ypatingą reikšmę visuomenė teikė Paulavai. Reiškinys neturėjo precedento Vidurio Europoje, tai buvo viena radikaliausių XVIII a. II pusėje valstiečių reformų Lenkijos ir Lietuvos valstybėje.

Eligijus Raila

Ar žinote, kad...